Šuns kvapas nėra vienas labiausiai žmogaus mėgstamiausių aromatų.  Tiesą sakant, šuns kvapas yra tas faktorius, priverčiantis žmones gerai pasvarstyti, ar verta įsigyti šunį arba ar įsileisti lauke laikomą šunį į namų vidų arba automobilį. Šuns skleidžiamų kvapų gali būti pačių įvairiausių, tame tarpe blogas burnos kvapas, žarnyno dujos, prastai prižiūrimo kailio kvapas ir smarvė, kurią jis parsineša įsilipęs į ką nors arba išsivoliojęs.

Ką daryti, kad jūsų šuo geriau kvepėtų?

Pagaliau, kad ir koks mielas šuo būtų, jei jis dvoks, bus sunku kartu su juo leisti laiką. Todėl labai svarbu pasirūpinti, kad šuo ir vėl gerai kvepėtų. Pateikiame kelis svarbiausius būdus, kaip užkirsti kelią blogiems šuns kvapams ir supažindiname, kokių veiksmų imtis.

  • Išsiaiškinkite jūsų šuns kvapo priežastį. Jei ji aiški, galite ieškoti būdų problemai išspręsti (skaitykite tolesnius skyrius). Pvz., jei šuo nebuvo maudytas ilgiau kaip mėnesį, nors per visą tą laiką voliojosi jūsų namo kiemo purve, tikriausiai pakaks jį paprasčiausiai išmaudyti. Kitą vertus, jei iš gerai prižiūrimo šuns nasrų sklinda blogas kvapas, gali būti, kad smarvė sklinda dėl kažkokių sveikatos sutrikimų. Pirmiausiai apžiūrėkite šunį, gal jums pavyks iš akies nustatyti galimas priežastis. Galbūt jis išsivoliojo fekalijose, puvėsiuose arba dar kame nors, kas skleidžia smarvę. Šunims patinka voliotis kame nors, kas skleidžia smarvę, nes taip jie stengiasi numalšinti savo pačių kvapą. Tokia realybė, kad kai kuriems šunims tai daryti patinka labiau už kitus. Jei preliminariai patikrinę nieko nepastebėjote, pabandykite išmaudyti šunį. (Pasistenkite, kad į jūsų šuns ausis nepatektų muilo ir/arba vandens). Jei tai nepadės, galimi keli kiti problemos sprendimai:

Jei iš jūsų šuns nasrų sklinda blogas kvapas arba jis turi problemų su žarnyno dujomis, laikas apsilankyti pas veterinarą. Tikėtina, kad jūs ir taip profilaktiškai lankotės pas veterinarą, tačiau šį kartą jums reikės pas jį apsilankyti dėl konkrečios priežasties, kad gydytojas galėtų patikrinti, ar blogas kvapas sklinda dėl kokių nors rimtų medicininių priežasčių. Tarp galimų priežasčių gali būti inkstų liga (nuolat tvyrantis šlapimo kvapas) arba diabetas (saldus kvapas), su kepenų ligos (stiprus dvokas, pageltę akių baltimai/dantenos, ištinęs pilvas ir vėmimas), sugedę dantys arba pažeistos dantenos, ausų infekcijos. Dėl analinių maišelių taip pat gali sklisti blogas kvapas. Jei blogas kvapas sklinda būtent dėl šios priežasties, turėsite išmokti, kaip jas ištuštinti.

Odos problemos, pvz., seborėja, ant odos gyvenančių erkių sukelti ordos sudirgimai arba kitos ligos, kurias gydant būtina specialisto intervencija, taip pat gali įtakoti blogą šuns kvapą. Tai gali tapti akivaizdu tik po to, kai šampūnu išmaudžius šunį blogas kvapas ir toliau sklis. Vėlgi, nedelsdami kreipkitės į veterinarą, kad gautumėte reikiamą informaciją ir gydymą.

  • Ant šuns negalima purkšti kvepalų ar kokių nors kitų kvapnių produktų. Jie tik užmaskuoja kvapą, bet jo nepašalina. Jie taip pat gali užmaskuoti rimtesnę problemą, jei tokia būtų. Be to, dauguma produktų, kuriais tikriausiai norėtumėte  apipurkšti savo šunį, galimai yra visiškai netinkami šunims arba netgi jiems kenkti.
Maudymas

Jei šuo išsivoliojo kažkame, kas dvokia, arba senokai buvo maudytas, arba jei jis atrodo purvinas, maudynės yra puiki pirminė priemonė, siekiant pašalinti blogą kvapą.

  1. Įsigykite šuns šampūną (kondicionierius nebūtinas, bet jei jo reikia dėl ypatingo šuns kailio, galite įsigyti ir jį). Pasidomėkite, gal galima įsigyti tokį šampūną, kuris iš tiesų pašalina kvapus, o ne juos užmaskuoja. Jei jūsų šuo turi odos problemų, kaip tarkim yeast overgrowth, paprašykite, kad jūsų veterinaras skirtų atitinkamą gydomąjį šampūną.
  2. Gerai sušlapinkite savo šunį, pradedant nuo viršugalvio, einant link uodegos galiuko.
  3. Į delnus įspauskite šiek tie šampūno. Pradėkite įtrinti nuo šuns kaklo viršaus ir eikite link uodegos galiuko. Šampūnu įtrinkite ausų išorę, kojas, krūtinę, pilvą, featherings (neišmąstau, kas čia gali būti, niekus nerandu) (jei yra) ir likusias kūno dalis. Stenkitės, kad šampūno nepatektų į šuns akis.
  4. Šampūną nuskalaukite nuo kailio. Stenkitės, kad vandens nepatektų į ausis.
  5. Jei naudojate kondicionierių, visą procesą pakartokite, kaip ir trindami su šampūnu.
  6. Leiskite, kad šuo nusipurtytų vandenį. Tada fenu arba rankšluosčiu nudžiovinkite šunį. Geriausia būtų neleisti šuniui voliotis tol, kol jis galutinai išdžius.
  7. Kiek galima greičiau išdžiovinkite savo šunį. Nuo šlapio šuns sklindantį kvapą, dėl kurio skundžiasi žmonės, sukelia natūraliais šuns odos riebalais besimaitinančios bakterijos. Kaip ir daugelis kitų bakterijų jos tarpsta šiltoje, drėgnoje terpėje. Geriausiai problemą išspręsti galima reguliariai maudant šunį ir stengtis, kad tarpe tarp maudynių šuo išliktų kiek galima labiau sausas. (Atminkite, kad tuo atveju, jei pernelyg dažnai maudysite savo šunį, nuo jo odos pasišalins pernelyg didelis kiekis natūralių riebalų ir dėl to gali pasireikšti sveikatos problemos). Kreipkitės patarimo į veterinarą, kaip prižiūrėti šuns kailį, priklausomai nuo klimato, ilgo/trumpo kailio ir panašiai.
Kailio priežiūra

Dėl ausų infekcijos arba praastai prižiūrimo kailio gali sklisti blogas šuns kvapas.

  1. Valykite šuns ausis, kad jose nesikauptų vaško perteklius. Labai nešvarios ausys gali būti raudonos arba ištinusios, jos gali privilioti ausų erkes. Įsigykite arba tamponų ausims valyti, arba ausų valymo priemonę (pvz., Oxyfresh Pet Ear Cleaner). Išvalykite ausies vietas, kuriose matomas vaško perteklius (paprastai jis būna tamsiai rudas), ir visus joje esančius įlinkimus, griovelius, landas. Įspauskite valymo priemonės į šuns ausį ir ištrinkite ausį sukamaisiais judesiais. Paimkite vatos gumulą, pakiškite jį po ausies kaušeliu, pakreipkite šuns galvą link gumulo. Vatos gumulas sugers valomąjį tirpalą. Paimkite švarų vatos gumulą ir švelniai nuvalykite tirpalo likučius.
  2. Kasdien šukuokite savo šunį. Taip pašalinsite visus nešvarumus, susikaupusį purvą, bakterijas ir t.t. Šukuokite prieš plauką, taip geriau pašalindami iškritusius plaukus. Šlapiomis šukomis dar geriau iššukuosite plaukus ir nešvarumus.
  3. Pasirūpinkite tinkama savo šuns dantų priežiūra. Dėl sugedusių dantų pasireiškia blogas burnos kvapas. Įsivaizduokite, koks siaubingas kvapas sklistų iš jūsų burnos, jei mėnesių mėnesius nesivalytumėte dantų. Įsigykite dantų šepetėlį, kuris būtų tinkamas priklausomai nuo jūsų šuns burnos. Tokius dantų šepetėlius galima įsigyti bet kurioje gyvūnų parduotuvėje, iš gyvūnų prekių katalogų arba veterinarijos klinikoje. Įsigykite tinkamą šunims skirtą pastą (niekada nenaudokite žmonėms skirtos pastos). Šunų dantų pastos neretai yra paskanintos tokiais maloniais skoniais, kaip jautiena arba paukštiena. Nedidelį žirnio dydžio dantų pastos kiekį išspauskite ant dantų šepetėlio. Atsargiai pakelkite šuns lūpą, kad galėtumėte matyti jo dantis. Maždaug minutę valykite visus burnoje esančius dantis. Būtinai išvalykite abi dantų puses. Šį veiksmą atlikite mažiausiai du kartus per savaitę.
  4. Įsigykite švelnaus kvapo šunų odekoloną. Purkštelėkite jo ant savo šuns. Tai bus trumpalaikis sprendimas. Tačiau, kaip minėjome anksčiau, tai tebus maskuotė, o ne sprendimas. Odekoloną galima naudoti tik tuo atveju, jei žinote, jog tai saugus šunų produktas ir yra naudojamas tik kaip papildoma priemonė greta sveikatos priežiūros, kailio priežiūros ir tinkamos mitybos.
Mityba ir žarnyno dujų kaupimasis
  1. Stebėkite, ką ėda jūsų šuo. Jei jūsų šuo neėda sveiko, natūralaus maisto, tuomet blogo kvapo priežastis gali būti nesveikas maistas. Tai gali būti viena dažniausių, bet nepakankamai akcentuojamų blogo šuns kvapo priežasčių.
  2. Liaukitės šėrę savo šunį pigiu ir nemaistingu maistu ir pradėkite jam duoti geresnės kokybės natūralų ėdalą. Daugumoje pigių ėdalų yra kukurūzų, kurie yra nesuvirškinami ir dėl kurių gali atsirasti blogas šuns kvapas, pasireikšti odos problemos ir iš burnos imti sklisti blogas tvaikas. Pabandykite pereiti prie naminio ėdalo. Aukštos kokybės natūralių ėdalų taip pat galima įsigyti gerose gyvūnų parduotuvėse arba internete. Žinokite, kad dėl kai kuriuose šunų ėdaluose esančios sojos šuns žarnyne kaupiasi dujos. Kai kuriuose ėdaluose būna iki 25 procentų sojos. Perskaitykite etiketėje surašytą informaciją ir rinkitės tokį ėdalą, kurio sudėtyje nėra sojos arba jos yra gerokai mažiau. Dauguma šunų netoleruoja laktozės. Jei savo šunį šeriate kažkuo, kame yra laktozės, tikėtina, kad galiausiai jo žarnyne ims kauptis dujos. Liaukitės šėrę laktozės turinčiais produktais ir problema išsispręs. Kitą vertus, natūralus jogurtas dėl jame esančių gerųjų bakterijų gali būti naudingas kai kuriems šunims (pirmiausiai patarimo kreipkitės į savo veterinarą). Jei dujų kaupimosi žarnyne problema tik dar labiau sustiprėjo, tai reiškia, kad pernelyg greitai perėjote prie kito ėdalo. Palaipsniui pereikite nuo vieno ėdalo prie kito, kad žarnyno bakterijos prisitaikytų prie naujo maisto. Geriausias laikas palaipsniui pereiti prie kito ėdalo yra trys dienos, kasdien trečdaliu sumažinant įprastinio ėdalo normą. Šėrimo metu duokite savo šuniui pakramtyti morkų. Taip išsivalys jo dantys. Sausas maistas taip pat gali išvalyti dantis, tačiau reikalingas geros kokybės sausas maistas. Kad jūsų šuns virškinimo sistema veiktų efektyviau, į jo ėdalą įdėkite nekapotų grūdų, pvz., virtų rudųjų ryžių. Kai šuo geriau virškins, nuo jo sklis geresnis kvapas ir žarnyne kaupsis (arba visai nesikaups) dujos. Liaukitės davę šuniui savo nesuvalgytų maisto likučių. Žmonių valgomas maistas nebūtinai yra tinkamas šunims ir dėl jo gali pasireikšti blogas šuns kvapas ir žarnyne kauptis dujos, taip pat taip šeriamo šuns mityba yra nesubalansuota.  Žinoma, nebent jūs patys maitinatės labai sveikai!
  3. Neleiskite, kad jūsų šuo raustųsi po namų ūkio atliekas. Tikėtina, kad taip jis suėda jam netinkamą maistą. Be to, jis gali išsivolioti smirdančiose medžiagose.
  4. Stebėkite savo šuns apetitą. Godūs šunys ėda daugiau, o tai reiškia, kad jų žarnyne rūgs daugiau maisto ir dėl to kaupsis daugiau dujų. Liaukitės lepinę jį likučiais nuo pietų stalo arba pernelyg dideliun ėdalo kiekiu. Įsigykite mažesnius dubenis ėdalui ir sukaupę valią neperšerkite šuns. (Jei jūsų šuns apetitas pablogėjo, turėtumėte parodyti jį veterinarui).
  5. Reguliariai veskite savo šunį pasivaikščioti ir pažaisti. Judėjimas yra tinkamas būdas sumažinti dujų kaupimąsi žarnyne.
Analinės liaukos
  1. Paprašykite, kad naminių gyvūnų kirpėjas arba veterinaras parodytų, kaip ištuštinti jūsų šuns analines liaukas. Daugiau informacijos ieškokite skyriuje „Kaip ištuštinti šuns analines liaukas“.
  2. Dėmesio, jei nerimaudamas, susijaudinęs arba bijodamas šuo išskiria organizmo išskyras, gali būti, kad to pagrindas yra tam tikros fiziologinės problemos, kurios turi būti sprendžiamos nujautrinimo arba kitais metodais. Pasikalbėkite su savo veterinaru arba gyvūnų elgsenos specialistu, kad jie patartų, ką daryti, nes tai susiję su šuns elgsena.
Guolis

Palaikykite švarą šuns guolyje. Jame neturi būti blusų ir purvo, taip jūsų šuo išliks švaresnis ir nuo jo sklis gaivus kvapas.

  1. Visus guolio paklotus, ant narvo grotų dedamus paminkštinimus ir narvo apdangalus į skalbimo mašiną. Skalbkite šaltame vandenyje. Stenkitės nepilti audinių minkštiklių, nes jie gali sudirginti jūsų šuns odą. Jei norite ko nors įpilti, galite naudoti arba švelnų detergentą, arba actą.
  2. Perkelkite skalbinius į džiovyklę (nustatykite nelabai didelės kaitros režimą) arba džiovinkite lauke.
  3. Praplaukite savo šuns narvą arba voljerą vandeniu iš žarnos. Jei jis labai nešvarus, iššveiskite jį kempine arba dantų šepetėliu. Naudokite ekologišką indų ploviklį.
  4. Šią procedūrą atlikite kartą arba du per savaitę, priklausomai nuo poreikio.

 

Šuns įtrinimas
  1. Šuns kailį apibarstykite kūdikiams skirta pudra (galvos barstyti nereikia) ir įtrinkite ją. Leiskite šuniui nusipurtyti perteklių. Pudra sugers šuns kailyje esantį riebalų perteklių, jūsų šuo gaiviai kvepės net pačioms jautriausioms nosims ir išliks švarus.
  2. Po maudynių įtrinkite kepimo sodą į savo šuns kailį. Ji nesuteiks jokio aromato, bet sugers blogus kvapus ir jūsų šuo maloniai kvepės. Tada lengvai iššukuokite perteklių, kad sodos miltelių nepribirėtų po visus namus!

Patarimai

Jei jūsų šuo miega guolyje su išimamais uždangalais, pabandykite tarp uždangalo ir guolio įkišti levandų pumpurų, kad nuo jo sklistų švaros ir gaivos kvapas. Levandos taip pat gali veikti jūsų šunį raminančiai!

Savo šuns odos ir kailio priežiūrai nenaudokite tokių produktų, kuriems reaguojant su natūraliu šuns kvapu kiltų problemų dėl kvapo.

Šuns kvapo stiprumas priklauso nuo kepenų darbo šalinant toksinus. Kad pagerintumėte šuns kepenų darbą, galite duoti šuniui N-Acetyl Cysteine arba NAC, 400mg per dieną. Šie preparatai kelia tikrus stebuklus, kai šuo skleidžia iš tiesų blogą kvapą.

Jei duosite šuniui kramtyti specialius, iš sausos odos pagamintus kaulus, jų dantys išliks švarūs. Jei su šunimi žaisite žaidimus su virve, kurią jis turi sukąsti, o jūs tempti, jo dantys irgi valysis, kadangi virvė veiks panašiai kaip žmonių naudojamas dantų siūlas.

Jei šuo turi odos problemų, galima kreiptis į gyvūnų dermatologą. Tai gali padėti, jei blogo kvapo šaltinis yra jūsų šuns oda.

Yra gydančių produktų, kuriuos vartojant gali sumažėti dujų kaupimosi žarnyne problema. Pasikalbėkite apie juos su savo veterinaru.

Maudykite savo šunis.

Perspėjimai

Pirmą kartą valydami savo šuns analines liaukas vadovaukitės profesionalo pagalba. Jei tai darysite neteisingai, gali kilti rimtos infekcijos.

Kai kurie šunys iš prigimties skleidžia stipresnį kvapą nei kiti. Turėsite prie to priprasti, ypač jūsų šuniui senstant ir jei jo kailis ilgesnis arba sudėjimu jis yra stambesnis.

Žmonėms skirtos dantų pastos gali sukelti virškinimo problemas.

Galbūt tik jums atrodo, kad jūsų šuo skleidžia pernelyg stiprų kvapą. Pirmiausiai apžiūrėkite šunį, o tada spręskite, ką daryti toliau!

Negalima savo šuniui duoti ėsti šių produktų: šokolado, svogūnų, vynuogių, razinų, pomidorų, avokadų, riešutų ir maisto, kuriame yra kofeino bei ksilitolio! Jūsų šuniui jie gali būti žalingi ir nuodingi.

Nežinote? Klauskite!